Prieš atsirandant laisvamanių kapinėms visi netikintys būdavo sodinami į kalėjimą už artimųjų laidojimą katalikiškose kapinėse arba pastarieji būdavo „laidojami pelkėje“. 1923 m. Lietuvoje įsteigta Laisvamanių etinė kultūros draugija, siejusi visus tuos, kurie neturėjo santykių su bet kuria tikyba ir bažnyčia. Ši draugija steigė laisvamanių kapines, knygynėlius, skaityklas. Įsteigti tokias kapines Kupiškyje nebuvo taip paprasta. Pirmiausia reikėjo surinkti 10000 litų. Tuomet iš žinomo miškininko Povilo Matulionio buvo nupirkta žemė, o studentas Karazija padarė kapinių planą. Gavus leidimą iš Vidaus reikalų ministerijos 1937 m. įsteigtos Kupiškio laisvamanių kapinės. Kupiškio etnografijos muziejaus archyvuose išsaugoti kvitai, kiek kainavo statybos darbai. Pavyzdžiui, cementas kainavo apie 750 litų, tvoros pastatymas – 1100 litų, žvyro ir akmenų atvežimas – 40 litų, sklypo aparimas – 10 litų. Pirmasis laisvamanis palaidotas šiose kapinėse – ūkininkas Juozapas Dūda. Jo kapas labai kuklus, jį juosia tik metalinė tvorelė, kurios virbai panaudoti velionio vardui įamžinti. Iki šių dienų laisvamanių kapinėse yra išlikęs tik vienas kitas antkapis, ir tai perstatytas. Laisvamanių kapinės mena ir masines žudynes Antrojo pasaulinio karo metais, kuomet čia buvo nužudyta apie 1000 kupiškėnų, daugiausia žydų. Taip pat kapinėse palaidoti Kupiškio apylinkėse žuvę tarybiniai kariai.
+3
Atsiliepimai