Šiose kapinėse palaidota 60 Lietuvos karių, žuvusių 1919 m. per Lietuvos Nepriklausomybės kovas su bolševikais Kupiškio apylinkėse. Pagerbiant žuvusius karius 1927 m. gegužės 15 d. Kupiškio visuomenės ir organizacijų atstovai Kupiškio šaulių būriui pavedė rūpintis paminklo statymu. Kupiškio šaulių būrio susirinkime buvo išrinkta 3 asmenų komisija: pirmininkas – mokytojas Puodžiūnas, sekretorius-mokytojas Justinas Vaičaitis ir mokyklos direktorius Vincas Eidukas. Pagal komisijos parengtą ir skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus pataisytą projektą paminklas Lietuvos kariams Kupiškio kapinėse pastatytas 1929 m. 1929 m. spalio 2 d. įvyko paminklo atidengimo ir pašventinimo iškilmės. Jų metu vyko pamaldos, iškilminga eisena į kapines. Paminklą pašventino Pandėlio klebonas Mikalojus Šeižys-Dagilėlis dalyvaujant daugiau kaip 20 kunigų. Lėšas paminklui aukojo vietos ir aplinkinių kaimų gyventojai, Lietuvių katalikių moterų draugijos, Šaulių būrio, „Pavasario“ sąjungos, Vilniui vaduoti sąjungos Kupiškio skyriai. Apie 1951 m. sovietų valdžios įsakymu nepavykus nugriauti paminklo (jo pamatas įleistas 2 metrus į žemę), paminklo įrašai ir simboliai buvo užtinkuoti, kryžius nugriautas, o laipteliai užbetonuoti. Šalia karių kapų palaidoti trys 1941 m. birželio sukilimo dalyviai – Vincas Aleksynas bei Vytautas Alešiūnas, žuvę netoli Šepetos k. Kupiškio r. 1941 m. birželio 24 d., ir Danielius Kulikauskas, nužudytas sovietinių aktyvistų ir raudonarmiečių prie Panevėžio cukraus fabriko 1941 m. birželio 25 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kupiškio taryba, vadovaujama architekto Algio Graužinio, paminklą restauravo ir 1989 m. birželio 14 d. paminklas buvo atidengtas bei pašventintas. Paminklą pašventino Kupiškio dekanas, monsinjoras Klemensas Gutauskas.
+5
Atsiliepimai