Virgilijus Alekna – Lietuvos lengvaatletis, disko metikas, dukart Pasaulio čempionas, vasaros Olimpinių žaidynių čempionas ir rekordininkas, nacionalinis čempionas, Europos čempionas, Lietuvos Respublikos Seimo narys. Gimė 1972 m. vasario 13 d. Terpeikių kaime (Kupiškio r.). Studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, Kūno kultūros akademijoje, dirbo Vadovybės apsaugos departamente. 2000 m., 2004 - 2006 m. V. Alekna išrinktas geriausiu Lietuvos sportininku.
Henrikas Orakauskas – dailininkas, skulptorius, 15 metų gyvenęs ir kūręs Kupiškyje. Gimė 1948 m. rugsėjo 19 d. Vyžuonose (Utenos rajonas). 1974 m. baigė Telšių dailės technikumo mrninio metalo apdirbimo specialybę. 1974 – 1980 m. dirbo Vilniaus paminklų restauravimo treste. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Menininko kūrybos sritys labai įvairios: metalo, medžio ir akmens skulptūra, piešiniai, grafika, karikatūra. H. Orakauskas pakeitė Kupiškio estetinį ir kultūrinį vaizdą pripildydamas miesto erdvę įvairių meno kūrinių, kurių mieste virš 20. Populiariausios skulptūros: „Besileidžiantis angelas“, „Baltų pasaulio medis“, medžio skulptūrų kompozicija „Senovinės kupiškėnų vestuvės“.
.JPG)
Laurynas Stuoka-Gucevičius (1753 – 1798) – pirmasis profesionalus lietuvių architektas ir garsiausias lietuviškojo klasicizmo atstovas. Gimė Migonių kaime, Kupiškio rajone. Mokėsi Kupiškio, Palėvenės mokyklose. L. Stuokai – Gucevičiui atminti Kupiškyje pastatytas paminklas, L. Stuokos-Gucevičiaus garbei yra pavadinta Kupiškio gimnazija, miesto aikštė.
Adomas Petrauskas (1914 – 2004) – kraštotyrininkas, muziejininkas, savo gyvenimą paskyręs etnografijos, istorijos eksponatams rinkti. Gimė Kupiškio rajone, Uoginių kaime. Jo Uoginių kaime įkurtas muziejus yra Kupiškio etnografijos muziejaus filialas, kurio pagrindinį rinkinių fondą sudaro: Raštijos, Dailės, Buities etnografijos, Gamtos skyrių eksponatai. Muziejuje galima susipažinti su unikalia krašto bei visos Lietuvos etnografine ir tautine istorija, kuri atsispindi ne tik nuotraukose, bet ir paties muziejaus įkūrėjo surinktuose ūkio padarguose, archeloginiuose radiniuose. 2001 – aisiais už surinktus ir išsaugotus krašto praeities turtus A. Petrauskui suteiktas Kupiškio rajono Garbės piliečio vardas.
Povilas Matulionis (1860 – 1932) – miško tipologijos mokslo pradininkas Lietuvoje. Gimė Kupiškyje, 1889 m. baigė Peterburgo miškų institutą. Sukūrė Lietuvos miškų klasifikacijos lentelę, kurioje miškų augavietės suskirstytos į 3 grupes, 10 rūšių (tipų). Sudarė pagrindinių Lietuvos medžių rūšių tūrių lenteles ir kita. Kupiškyje P. Matulionio garbei pavadinta gatvė, kurioje jis gyveno, mokykla, gimtajame name įkurtas jo vardo muziejus.
Kazys Šimonis (1887 – 1978) – savamokslis lietuvių dailininkas, tapytojas, grafikas, poetas. Mokėsi vargonuoti, domėjosi etnografija, istorija. Sukūrė apie 2000 kūrinių – peizažų, portretų, taip pat pašto ženklų, projektų, rinko ir piešė liaudies meno, architektūros paminklus. Kupiškyje K. Šimonio garbei pavadinta gatvė ir parkas.
Vytautas Rudokas (1928 – 2006) – poetas, vertėjas. Gimė Noriūnuose, Kupiškio r. Baigė VU Istorijos ir filologijos fakultetą. Dirbo redaktoriumi, Valstybinėje grožinės literatūros leidykloje, atsakinguoju sekretoriumi „Moksleivio“ žurnalo redakcijoje, Lietuvos rašytojų sąjungos poezijos konsultantu, 19 m. ėjo "Pergalės" žurnalo atsakingojo sekretoriaus pareigas.
Juozas Baltušis (tikrasis – Albertas Juozėnas) (1909 – 1991) – Lietuvos rašytojas, prozininkas, dramaturgas, politinis bei visuomenės veikėjas, savo kūriniais išgarsinęs Kupiškio miestą ir sukūręs ne vieną kūrinį, susijusį su Kupiškiu.
.jpg)
Valdemaras Kukulas (1959 – 2011) – garsus poetas, literatūros kritikas, Lietuvos rašytojų sąjungos, Antano Miškinio, Jotvingių premijų laureatas. Gimė Noriūnuose, Kupiškio r. Baigė Kupiškio vidurinę mokyklą, studijavo VU, kur įgijo žurnalisto specialybę. Rašyti pradėjo labai anksti, dar mokydamasis. Pirmąją eilėraščių knygą „Augimo nerimas“ išleido 1978 m.
Unė Babickaitė-Graičiūnienė (1897 – 1961) – žymi aktorė ir režisierė, gimusi Kupiškyje. Studijavo Imperatoriškoje Petrogrado konservatorijoje. Unės Babickaitės-Graičiūnienės muziejų galima rasti Laukminiškių kaime, Kupiškio rajone. Šios garsios asmenybės kapas yra Kupiškio r., Palėvenėje.
Povilas Zulonas (1912 – 1996) – „Senovinių kupiškėnų vestuvių“ spektaklio režisierius. P. Zulonas išplėtė scenarijų, repetuojantiems įvedė griežtą tvarką. P. Zulonas turėjo gražų ir stiprų balsą. Visi P. Zulono judesiai labai tikroviškai kupiškėniški, todėl visos scenos, kuriose dalyvauja Piršlys, buvo labai ryškios.
Veronika Šleivytė (1906 – 1998) – dailininkė, tapytoja, grafikė, fotografė. Gimė Kupiškio rajone, Antašavos miestelyje. Netoli Antašavos, Viktariškių kaime yra Veronikos Šleivytės paveikslų galerija.
Elvyra Glemžaitė – Dulaitienė (1893 – 1958) – pedagogė, etnografė, kraštotyrininkė. Gimė Kupiškyje. Peterburge įgijusi mokytojos cenzą, mokytojavo Rusijoje. Grįžusi į Lietuvą irgi dirbo mokytoja. Kartu su seserimis Mikalina ir Stefanija rinko Kupiškio apylinkių etnografinę medžiagą. E. G. – Dulaitienė palaidota Kupiškio kapinėse.
Stefanija Glemžaitė (1885 – 1974) – akušerė, kraštotyrininkė. Gimė Kupiškyje. Gyvendama pas tėvus pramoko siūti ir išvyko į Peterburgą. Įsidarbino namų siuvėja, o vakarais lankė siuvimo kursus. 1909 m. grįžo į Kupiškį, platino kupiškėnų studentų atvežtą nelegalią literatūrą. Vėliau gyveno Peterburge, 1914 m. baigė akušerijos mokyklą. 1919 m. pavasarį grįžo į Kupiškį ir dirbo akušere. 1923 m. baigė papildomus akušerijos kursus Kaune. 1924 – 1925 m. tėvų namuose savo lėšomis įrengė ir išlaikė butą gimdyvėms. Dirbo akušere Šimonyse, Kaune, 1941 – 1957 m. – Kupiškio ligoninės gimdymo skyriuje. Visą gyvenimą rinko etnografinius eksponatus, užrašinėjo tautosaką ir liaudies medicinos papročius, per 200 dainų su melodijomis. Kartu su seserimi Elvyra Dulaitienė parengė darbus: „Kaimo moterų nėštumas, gimdymas ir kūdikių priežiūra“.
Mikalina Glemžaitė (1891 – 1985) garsi Lietuvos etnografė, pedagogė. Gimė Kupiškyje.1909 – 1911 m. Papilės pradžios mokyklos, 1911 – 1914 m. Kupiškio, Kybartų, Pirmojo pasaulinio karo metais – lietuvių karo pabėgėlių Rusijoje pradžios mokyklų mokytoja. Iki 1941 m. Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijos mokytoja, nuo 1930 m. dėstė ir Žemės ūkio akademijoje. Kaip aktyvi Šiaulių seniūnijos narė 1941 m. ištremta į Rešiotų koncentracijos stovyklą (Krasnojarsko sritis). Lietuvos mokslų akademijos prezidento J. Matulio ir kitų rūpesčiu 1946 m. grįžo į Lietuvą, dirbo „Dailės“ kombinate Kaune. 1949-1958 m. Istorijos ir etnografijos muziejaus fondų vedėja.
Vladas Zinkevičius (1923 – 1982) – pedagogas, chorvedys ir vargonininkas. V. Zinkevičius atliko didelį visuomeninį darbą. Buvo Kupiškio rajono dainų švenčių ir festivalių organizatorius ir vyr. dirigentas, rajono muzikos mokymo metodinės komisijos pirmininkas. 1961 m. suteiktas nusipelniusio kultūros – švietimo darbuotojo garbės vardas.
Petras Zulonas (1910 – 1982) – garsus Lietuvos aktorius. Gimė Kupiškio r., Čiovydžių kaime, baigė Kuosėnų pradžios mokyklą. Vilniaus valstybiniame teatre praleido 35 metus. P. Zulonas – ryški asmenybė, tą liudija jo sukurti vaidmenys: J. Marcinkevičiaus „Mindaugas“ ir kiti.
Petras Babickas (1903 – 1991) – Lietuvos radijo žurnalistikos pradininkas, publicistas, kraštotyrininkas, rašytojas, fotografas, diplomatas, keliautojas, vertėjas. Gimė Laukminiškiuose (Kupiškio r.) P. Babickas – vienas žymiausių prieškario Lietuvos fotografų, spaudoje ėmęs rengti fotoreportažus.
Uršulė Tamošiūnaitė (1847 – 1906) – pirmoji moteris poetė, rašiusi lietuvių kalba.Gimė Vėžionyse, Kupiškio r. Slaptą lietuvišką mokyklą baigusi moteris Kupiškio bažnyčios kanauninko K. Kuzmino ir poeto A. Baranausko paskatinta eilėraščius rašė kupiškėnų tarme.
Kleopas Jurgelionis (1886 – 1963) – garsus poetas, vertėjas. Gimė Virbališkiuose. Krokuvos universitete studijavo kalbotyrą. Aktyviai dalyvavo Peterburgo lietuvių gyvenime, mėgėjų teatro veikloje. Bendravo su kalbininku Kazimieru Būga. Rašė eilėraščius. Išvertė į lietuvių kalbą operetę „Adomas ir Ieva“.
Jonas Graičiūnas (1903 – 1994) – garsus poetas, vertėjas. Gimė tolimame krašte Tbilisyje (Gruzijoje). Griauželiškių kaime (Kupiškio r.) prabėgo J. Graičiūno vaikystė. Mokėsi Kupiškyje. Studijavo Kauno universitete lietuvių ir rusų kalbas. Jis Pirmieji eilėraščiai buvo kupiškėnų tarme. Nuo 1924 m. savo eiles spausdino periodiniuose leidiniuose „Naujienos“, „Lietuvos aidas“ ir kituose.
Aleksas Baltrūnas (1925 – 2001) gimė Kupiškyje. Mokėsi Kupiškio gimnazijoje, baigė Rokiškio gimnaziją ir mokytojavo ten. Studijavo VDU Istorijos – filologijos fakultete, dirbo redakcijose. Išleido apsakymų ir autobiografinių apybraižų knygą „Pavasaris-ruduo“ apie vaikystės ir paauglystės metus Kupiškyje ir Rokiškyje.
Linas Valbasys (1909 – 2004) gimė Juodpėnuose, Kupiškio r. Baigęs kaimo pradinę mokyklą, įstojo į Kupiškio progimnaziją, tačiau nebaigė. Teko bėgti į Braziliją, ten įsitraukė į lietuvių kultūrinę ir politinę veiklą. Grįžęs į Lietuvą, dirbo redakcijoje, buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą. 1979 m. jam suteiktas LTSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas. Daug posmų skirta Kupiškio kraštui, gimtajam Juodpėnų kaimui ir jo žmonėms.
Vincė Jonuškaitė (1901 – 1997) – Lietuvos dainininkė (mecosopranas). Gimė Subačiuje, Kupiškio r. Sukūrė 47 vaidmenis. Jos Karmen vaidmuo – vienas ryškiausių Lietuvos teatro istorijoje. Kaip kamerinė dainininkė koncertavo įvairiose šalyse. Atgaivino ir įtvirtino Lietuvoje kamerinio vokalinio koncerto tradiciją.
Antanas Strazdas (1763 – 1833) – lietuvių dvasininkas ir poetas. Gimė Margėnuose, Rokiškio r. Tikrų faktų apie Strazdo biografiją yra labai mažai, todėl jis lietuvių literatūros istorijoje tapo pusiau legendiniu asmeniu. Kunigavo Kupiškyje, Subačiuje, Karsakiškyje ir kituose miestuose.
Vytautas Merkys (1929 – 2012) – istorikas, kunigas, vienas iš žymiausių lietuviškos spaudos draudimo laikotarpio tyrinėtojų – humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius, akademikas. Gimė 1929 m. Kupiškio r., Čivų kaime. 1946 m. jis baigė Kupiškio gimnaziją. Kupiškyje jo kapelionas buvo Jonas Ragauskas, turėjęs įtakos, renkantis kunigo pašaukimą. Mokykliniais metais domėjosi gamtos mokslais, skaitė religinę literatūrą.
Bronius Dundulis (1909 – 2000) – vienas žymiausių Europoje Napoleono epochos tyrėjų, istorikas, profesorius. Gimė Gyvakarų kaime, Kupiškio r. Mokėsi Gyvakarų pradžios mokykloje, 1920 – 1924 m. – Kupiškio gimnazijoje. Studijavo Vytauto Didžiojo universitete, tuo metu paskelbė pirmuosius istorinius straipsnius apie Vytauto motiną Birutę, prof. A. Alekną, surašė gimtojo Gyvakarų kaimo vietovardžius (laukų, pievų, kelių ir kt. pavadinimus). Vėliau studijavo Sorbonos universitete. 1940 m. Sorbonos universitete jam suteiktas istorijos daktaro laipsnis. 1941 m. grįžo į Lietuvą dirbo Vilniaus pedagoginiame institute, Vilniaus universiteto Visuotinės istorijos katedroje. 1998 m. Bronius Dundulis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu. 2009 m. Kupiškyje buvo paminėtos 100-osios Broniaus Dundulio gimimo metinės.